statinas

stãtinas, -à adj. (3^b) 1. L statmenas, vertikalus: Jurgis … įvarė su statinu peiliu Dovydui tris gilias ronas į kairę ranką LC1886,50.

statinaĩ adv.: Statinaĩ akiračiui Db. | prk.: Mikužis įžeidimą statinai (tiesiai) į akis metęs prš. ║ visiškai, tiesiog priešingas.

statinaĩ adv.: Žmogus gal vakare jau statinai kitokios nuomonės būti, jis gal statinai kitu keliu vaikščioti neng ryte prš.

2. J, Vl pilnas, sausakimšas: Krautuvė statinà žmonių, prisigrūdusi NmŽ. Smuklė jau statina gerai įsilinksminti suspėjusių visokių luomų vyrų I.Simon.

statinaĩ adv.: Traukinys buvo vietinis, jis stabčiojo kiekvienoje stotelėje – čia staiga statinai prisikimšdavo žmonių, čia staiga ištuštėdavo rš. Buvo baltoji paločiaus svetlyčia statinai pilna žmonių susirinkusi LC1879,7.